Gran Kanarija man buvo tarsi vartai į Kanarų salas. Apsilankiau čia 2006, patiko, tada pagalvojau, kad reikia pamatyti ir Tenerifę, o joje užstrigau iki dabar, ir taip rimtai, kad tik pernai pradėjau lankyti kitas Kanarų salas. Per 18 metų nuo pirmojo apsilankymo (o tai buvo 8 dienų atostogos, pirktos iš agentūros), aš ir mano norai bei supratimas pasikeitė tiek, kad atrodo, lyg pirmąjį kartą būčiau tik pavartęs knygą pavadinimu “Gran Kanarija“, o dabar jau išmokau skaityti ir perskaičiau kelis tos knygos skyrius.
Žygis Gran Kanarijoje: A – Agaete, I nakvynės vieta atplaukus paskutiniu keltu iš Tenerifės, II nakvynė – El Hornillo, III – Tejeda, IV – Vega de San Mateo. Skaičiai labai apytiksliai.
Pirmame plane – Nekropolio maketas, toliau – kanarijų kapavietės.Didesnieji kapai.Agaete pakraštyje yra Malpes Nekropolis, senųjų salos gyventojų, kanarijų, amžinojo poilsio vieta. Neplanuotai, pirmosios dvi kelionės dienos tapo prisilietimu prie iki europiečių nukariavimo gyvavusios salos civilizacijos pėdsakų. Skirtingose salose šie žmonės vadinami skirtingai: Tenerifėje guanches, Fuerteventūroje ir Lanzarotėje majos [machos], La Gomeroje gomeros, La Palmoje auaritas, El Hierro bimbaches ir Gran Kanarijoje canarios.
Išvykos planas – kaip ir kitose salose (El Hierro, La Palma, La Gomera): numatyti apytikslį maršrutą, rezervuoti kelias nakvynės vietas ir tarp jų žygiuoti. Pradžios taškas buvo aiškus – tai Agaete, uostas, į kurį plaukia keltas, pabaiga turėjo būti Las Palmas de Gran Canaria, mat iš ten į Agaetę veža nemokamas Fred Olsen autobusas, o tarp jų erdvė improvizavimui, tik Risco Caido buvo vieta, kurią buvau suplanavęs pamatyti. Atsidariau booking.com programėlę ir pamažu (nes reikėjo žemėlapių programėlėse tikrinti, ar įmanoma nueiti nuo vieno taško iki kito) pagal nakvynės vietas sudėliojau tokį maršrutą: Agaete – El Hornillo – Tejeda – San Mateo – Las Palmas. Pasirinkimas buvo labai menkas, todėl rezervavau tiesiog tai, ką radau. Kas tas El Hornillo, net neįsivaizdavau, iš San Mateo irgi nieko nesitikėjau, o Tejeda miestas liko kitam apsilankymui, nes nakvynės vieta buvo toli nuo jo.
Botanikos sode. Įkurtas XIX a.Miesto kampelis.Agaete
Atplaukėme į Agaetę paskutiniu keltu pirmadienio vakare, 21:20, nakvynė Casa Alamo Agaete, senamiestyje, šalia katedros. Apie 23 val. mieste veikė vienintelis baras, La Esquina de Angelina, maisto jau nebeturėjo, moteriškė už baro buvo surūgusi, alaus bokalas kainavo 4,5€, kortelių neaptarnavo, o girta britė prie gretimo stalelio, matyt stengdamasi patikti porai su ja sėdėjusių vietinių vyrukų, visą laiką spiegė ir žvengė taip garsiai, kad skubiai gėriau tą savo alų, žiūrėjau pro langą, ar neatlekia pas ją koks laukinis eržilas ir galvojau, gal be reikalo čia atvažiavau.
Bibique kalno šlaite – ola prie olos. Kažkada čia gyveno šimtai žmonių.Poilsis oloje šalia San Pedro takoEraBibique, Berbique, Bisbique – kažkokia pavadinimų makalynė, bet stačiame to kalno šlaite yra apleistas kanarijų miestas, sankryžoje prie kalno – era ir kalkių degimo krosnies likučiai, o čia prasidedantis takas į San Pedro miestelį ir uolų sienos aplink kelia nuostabą.
I diena. Rytas prasidėjo nuo čiūrų (po jų prastas vakarykštis įspūdis išsisklaidė) ir Malpes Nekropolio lankymo, tada link Bibique kalno pažiūrėti kanarijų olų miesto ir toliau į El Hornillo.
Refugio El Hornillo ir jo šeimininkas Nicola.Kaimo gatvelė. Šioje uoloje įrengtos gyvenamosios olos.Vienas iš būstų. Nišoje – vaiko lopšys nuo vežimėlio.Ypatingai statūs uoloje išraityti laiptai į aukščiau esančius būstus.Dar vienas žvilgsnis į El Hornillo. Baltos juostos uoloje – tai gyvenamosios olos.Gyvenamosios olos vidus beveik visada toks pat: apie 10 kv. metrų patalpa su dviem kišenėmis, jose stovėdavo lovos.El Hornillo – kelionės atradimas. 1956 metais čia buvo 36 namai-olos, iškaltos stačioje, 100 metrų aukščio uoloje. Tada jose glaudėsi 168 gyventojai, tarp jų – daugybė vaikų, mat čia nebuvo elektros, todėl žmonės vakarais neturėjo ką veikti ir labai dauginosi. 2013 gyventojų beliko 13, uždarytą mokyklą įsigijo gidas įtalas Nicola ir įkūrė čia jaukų hostelį su restoranu. Pati vieta – gilus užkampis, o pasiekti kai kuriuos namus – rimtas iššūkis. XX a. pradžioje pakviestas suteikti paskutinį patepimą kunigas pabijojo lipti į olą, kurioje gulėjo mirštantis ir pasakė iki šiol menamus žodžius: “Gyvenot kaip maitvanagiai, kaip maitvanagiai ir mirkit“ (“Como guirres vivís, y como guirres morís“).
II diena. Pasivaikščiojimas po El Hornillo ir žygis į Tejeda pro Risco Caido, kanarijų miestą, Artenaros miestelį su jos muziejais ir Cruz de Tejeda perėją. Nakvynė Finca de Isa.
Risco Caido namų grupė.Viena iš didesnių olų.Risco Caido, įsikūręs uolos atbrailoje (tamsi juosta), vaizdas iš toliau.Risco Caido – kanarijų miestas uoloje. Vienoje iš olų įrengta observatorija – per skylę kupole patenkantis saulės ar mėnulio spindulys rodė metų laiką. Ši ola uždaryta, bet tikslią jos kopiją galima pamatyti Artenaros mieste esančiame muziejuje. Museo Etnografico Casas cuevas.Žvilgsnis į olų gyventojų buitį.Centro de Interpretación de Risco Caído y las Montañas Sagradas de Gran Canaria labai simboliškai įrengtas specialiai iškaltose olose, taip pažymint, kad pirmieji salos šeimininkai kūrė savo gyvenimą būtent tokiose vietose.Artenaroje yra ir daugiau įdomybių, pavyzdžiui, oloje įrengta koplyčia, regyklos su puikiu vaizdu į Tejedos kraterį, bet būtina aplankyti Museo Etnografico Casas cuevas, kuriame galima pasižiūrėti, kaip žmonės gyveno olų nameliuose bei Centro de Interpretación de Risco Caído y las Montañas Sagradas de Gran Canaria – čia be kita ko yra natūralaus dydžio Risco Caido observatorijos maketas su multimedijos įranga, leidžiančia matyti, kaip ir kada dangaus šviesuliai apšviesdavo atitinkamus simbolius, rodydami metų laikus. Abu nemokami.
Milžiniškas Tejeda krateris, kurį rašytojas Miguel de Unamuno pavadino “Suakmenėjusia audra“ (Tempestad petrificada) su šventa kanarijams Bentayga uola.
Finca la Isa pasiekėme jau temstant. Vaizdai iš jos į Bentayga tą vakarą buvo tokie.
III diena. Finca de Isa – Cruz de Tejeda – San Mateo – Camino Art House. Po daugiau nei 20 kilometrų vakar, ši diena buvo lengva: pusryčiai restorane pakilus autobusu iki Cruz de Tejeda, tada lėtas leidimasis žemyn, takeliais ir asfaltuotomis kaimų gatvelėmis. Užteko laiko pasivaikščioti po gražų Vega de San Mateo miestelį, ir netgi grįžti į jį vakarieniauti, pasidėjus daiktus už poros kilometrų esančiame Camino Art House hostelyje ir pasivaikščiojus jo apylinkėse.
Paskutinis žvigsnis į Bentayga uolą (ir į Teidę) nuo Cruz de Tejeda pusės.Kaimo gatvelė.Vega de San Mateo mieste.Įsimylėjėlių suoliukas Vega de San Mateo.Vakaras. Vega de San Mateo.III žygiavimo diena. Tos dienos nakvynei skyriau atskirą galeriją ↓.Camino Art House yra kitoje šio kvartalo pusėje. Gargaras viršuje – apleistas vandens malūnas.Camino Art House iš vidinės, tarpeklio pusės.Vaizdas pro langą.Vienoje iš olų.Šalia hostelio.Saulelė vakarop El Molino kaime šalia hostelio.Camino Art House, įsikūręs tarp Vega de San Mateo ir El Madroñal labai vaizdinga vieta. Jos savininkė – vengrė Bea (be kita ko ir dailininkė-mėgėja), gal todėl čia daug savanorių ir šiaip apsistojusių vengrų. Yra keli kambariai name, pustuzinis paprastai įrengtų olų ir gal 20 palapinių terasose už šimto metrų nuo namo. Už simbolinę kainą gaminami bendruomeniniai pusryčiai ir vakarienė. Turėjau progą su savininke pasikalbėti ir įsitikinti, kad ji daro tai, kas jai iš tikrųjų patinka. “Tai mano vaikas, kuris jau užaugo ir gyvena savo gyvenimą“. Beje, priešingai, nei maniau, pastatą ji nuomojasi.
IV diena. Camino Art House – El Gamonal – Santa Brigida – Triana, paskutinė dalis taku Guiniguada tarpeklyje. Las Palmas kelias stoteles iki Santa Catalina aikštės pavažiavome autobusu, ten Fred Olsen biure pasikeitėme kelto laiką iš 20:00 į 18:00 ir dar liko laiko pavalgyti ir stabtelėti prie Lolita Pluma paminklo.
El Madroñal.Santa Brigida.Santa Brigida.Kažkur pakeliui.Guiniguada tarpeklyje.Guiniguada tarpeklyje keletas akmens skaldyklų. Ši buvo neuždaryta.Tarpeklio gyventojas. Guiniguada tarpeklyje, jau Las Palmas pakraštyje – apleistos olos.Vandens rezervuaras.Las Palmas de Gran Canaria.Paskutinė žygio diena tarp El Madroñal ir Las Palmas.
Santa Catalina aikštė Las Palmas turėjo savo Rožytę – Lolita Pluma garsėjo ekstravagantiška apranga ir abejingų nepalikdavusiu makiažu. Iš šios aikštės, valanda prieš keltą, į Agaetę išvažiuoja Fred Olsen autobusas, jį reikia rezervuoti perkant kelto bilietą. Kelionė trunka pusvalandį.
I diena.II diena.III diena.IV diena.Keturi žygiai. Pirmus du reikėjo atkurti, nes Alltrails pripaišė nebūtų dalykų, o iš paskutinio reikia minusuoti tris kilometrus, nes įlipęs į autobusą nesustabdžiau programėlės.
istorijos pakeliui 